Apipjaustymas / fimozė / stora apyvarpė – veiksmingos urologinės procedūros
Fimozė apibūdina bet kokią būklę, kai apyvarpė yra pernelyg stora, kad būtų galima atidengti varpos galą – ne tik erekcijos metu, bet ir kai varpa yra minkšta.
Dažniausiai tai pasitaiko vaikams (maži berniukai gimsta su apyvarpės oda, suaugusia su varpos galvute), bet fimozė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Dėl mechaninio dirginimo ar vietinio uždegimo apyvarpės oda tampa standi ir nelanksti, dėl to ji susiaurėja ir fibrozėja. Diabetu sergantiems pacientams šis procesas progresuoja labai greitai – vos per 6 mėnesius apyvarpės oda gali tapti visiškai nejudama.
Nuo diagnozės iki gydymo – kompleksinė fimozės priežiūra
Per siaura apyvarpė greitai tampa ne tik estetine problema – skausmas ir diskomfortas atsiranda prausiantis, fiziologinės erekcijos metu, masturbuojantis ir lytinių santykių metu. Ištempus apyvarpę, ji plyšta ir degina. „Jėga“ atitraukiant apyvarpę, pablogėja odos būklė ir sustiprėja skausmas. Po apyvarpe kaupiasi smegma (natūralus sekretas), taip pat dulkės, audinio pluoštai, šlapimo likučiai ir kt. Higienos problemos vyrams sukelia dar didesnį dirginimą, diskomfortą, nemalonų kvapą ir pasikartojančius uždegimus.
Vaikams, priklausomai nuo būklės, fimozė gali būti gydoma konservatyviai, naudojant gliukokortikosteroidų kremus ir tepalus. Suaugusiems ši galimybė nėra prieinama, todėl būtinas chirurginis gydymas.
Chirurginio fimozės gydymo pasirinkimas yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių:
Galima atlikti visišką apipjaustymą, dalinį apipjaustymą arba apipjaustymą naudojant anastomatorių – vienkartinį siūlų susegimo aparatą, kuris leidžia atlikti procedūrą be kraujo praradimo. Tinkamiausias metodas konkrečiam vyrui pasirenkamas konsultacijos metu prieš procedūrą.
Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą – pakanka dviejų trumpų dūrių varpos pagrinde, kad būtų nuskausminta visa operacijos sritis. Procedūros tikslas – atidengti varpos galą, pašalinti „negyvą erdvę“ tarp apyvarpės ir varpos galo, taip užtikrinant geresnę higieną ir komfortą bei užkertant kelią tolesniam apyvarpės plyšimui ir fibrozės vystymuisi. Visa procedūra paprastai trunka ne ilgiau kaip 40 minučių – nuo nuskausminimo iki galutinio tvarsčio uždėjimo. Jei be fimozės pacientas taip pat turi per trumpą frenulumą, tuo pačiu metu atliekama jo plastinė operacija ir pailginimas.
Procedūros pabaigoje žaizdos kraštai sutvirtinami tirpstančiais siūlais ir uždedamas tvarslas. Pooperaciniu laikotarpiu vyras turi keisti tvarslus ir dezinfekuoti žaizdą pagal chirurgo rekomendacijas, taip pat susilaikyti nuo bet kokios seksualinės veiklos ir baseino bei saunos lankymo iki visiško gijimo.
Procedūrai yra keletas kontraindikacijų:
Komplikacijos paprastai yra lengvos: nedidelis kraujavimas iš žaizdos, patinimas ir padidėjęs jautrumas varpos galvutėje, tačiau, laimei, jos greitai praeina. Esant sunkesniems simptomams, pvz., nuolatiniam skausmui, stipriam kraujavimui, uždegimui ar žaizdos atsiskyrimui, reikės kreiptis į gydytoją.
Praktiniai patarimai vyrams, turintiems apyvarpės problemų
Sveikatos priežiūra yra sąmoningas sprendimas, kuris prasideda nuo paprastų žingsnių, kuriuos galite žengti jau dabar. Tinkama higiena, pasiruošimas procedūrai ir pooperacinis atsistatymas yra pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos jūsų komfortui ir saugumui. Sužinokite, kaip galite sau padėti kiekviename proceso etape.
Kiek įmanoma, palaikykite higieną po apyvarpės oda, tačiau nenaudokite jėgos ir pernelyg netempkite odos.
Nesistenkite ištempti ar „mankštinti“ apyvarpės odos, nes tai tik pablogins padėtį.
Pagalvokite, kokios formos apyvarpę norėtumėte, kad galėtumėte kartu su gydytoju priimti sprendimą dėl gydymo.
Nereikia be reikalo atidėlioti procedūros. Be akivaizdžių privalumų higienos, estetikos ir lytinių santykių metu patiriamo komforto atžvilgiu, nepamirškite, kad sumažėja rizika užsikrėsti ŽPV (ir kartu sumažėja varpos vėžio rizika) bei ŽIV. Pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, labai svarbus yra žymiai mažesnis šlapimo takų infekcijų rizikos sumažėjimas.
Planuokite procedūrą taip, kad po jos turėtumėte 1–2 dienas santykinio poilsio, kad galėtumėte atsigauti. Nerekomenduojama atlikti procedūrą prieš ilgą kelionę – nors komplikacijos yra retos, jei jums nepasisektų jų patirti, geriau turėti galimybę greitai ir nuolat konsultuotis su gydytoju.
Planuodami procedūrą, turėkite omenyje, kad išeidami iš klinikos vis dar jausite anestetiko poveikį, galite jausti šiek tiek galvos svaigimą, vertigą ir pan. Tai reiškia, kad 4–8 valandas neturėtumėte vairuoti ar valdyti jokių judančių mechanizmų, todėl po procedūros gerai būtų, jei kas nors jus paimtų.
2–3 savaites turėsite susilaikyti nuo bet kokios seksualinės veiklos ir masturbacijos. Tai būtina, kad žaizda tinkamai užgytų.
Ir išlikite pozityvus!
