Peyronie liga (įgyta varpos kreivė)
Varpos kreivumas, kurį sukelia fibrozinės plokštelės susidarymas tunica albuginea, yra labiau paplitęs, nei galima būtų manyti. Priešingai nei atrodo, tai nėra reta problema – ji pasitaiko didelei daliai vyrų, dažniausiai po 50 metų, nors gali pasireikšti ir anksčiau.
Peyronie ligos paplitimas
Peyronie ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Peyronie liga yra sudėtinga būklė, kurios vystymasis priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių. Nors medicina vis geriau supranta jos eigą ir mechanizmus, vis dar nėra aiškaus atsakymo, kodėl kai kuriems vyrams susidaro fibrozinė plokštelė ir varpos deformacija, o kitiems – ne.
Peyronie ligos priežastis lieka nežinoma. Įtariama, kad problemos šaknys yra mikrotraumos tunica albuginea, tačiau nežinoma, kodėl kai kuriems vyrams jos išgyja be pėdsakų, o kitiems sukelia apnašų susidarymą ir išlinkimą. Taip pat neįmanoma nuspėti, kokio dydžio bus apnašos ar koks bus išlinkimo sunkumas.
Rizikos veiksniai
Manoma, kad ligos vystymuisi gali turėti įtakos, be kita ko:
Tačiau neįmanoma tiksliai nuspėti, kas susirgs varpos kreivumu ir kokiu mastu.
Diagnozė
Vizito metu gydytojas atliks išsamų pokalbį, išmatuos varpos ilgį ir įvertins plokštelės dydį bei padėtį.
Erekcijos būsenos varpos nuotraukos (iš viršaus ir iš šono) yra daug naudingesnės diagnozei nei dauguma vaizdo tyrimų.
Tokie tyrimai kaip minkšto varpos ultragarsinis tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija šiuo atveju nėra reikšmingi. Alternatyviai, gali būti verta atlikti varpos Doplerio ultragarsinį tyrimą dirbtinės erekcijos metu.
Peyronie ligos stadijos – nuo skausmo iki deformacijos
Aktyvi fazė
Pirmojoje fazėje skausmas atsiranda erekcijos ir lytinio akto metu, taip pat varpos srityje atsiranda kietas sustorėjimas. Šiuo laikotarpiu varpos deformacija yra laipsniška.
Stabili fazė
Po maždaug 12 mėnesių apnašas tampa kietas ir nelankstus, kartais net kalcifikuojasi. Tuomet varpa pasiekia galutinę formą ir išlinkimo laipsnį.
Apie 13 % pacientų gali pasireikšti savaiminis pagerėjimas, tačiau daugumai (52–94 %) išlinkimas išlieka.
Peyronie ligos gydymas: ką reikia žinoti
Peyronie ligos gydymas priklauso nuo jos stadijos ir sunkumo. Pradinėje stadijoje jis orientuotas į skausmo malšinimą ir pokyčių sulėtinimą, o stabilioje fazėje galima chirurginė terapija. Taip pat verta žinoti, kurie gydymo metodai iš tiesų veikia, o kurie, nepaisant jų populiarumo, neduoda laukiamų rezultatų.
Gydymas aktyviojoje stadijoje
Šioje stadijoje terapijos tikslas yra sumažinti skausmą ir sulėtinti ligos progresavimą.
Gydymas stabilioje fazėje
Kai skausmas praeina ir išlinkis neblogėja mažiausiai 3 mėnesius, laikoma, kad liga yra stabilioje fazėje. Šioje fazėje galima chirurginė terapija.
Atsižvelgiama į šiuos veiksnius:
Operacijos tikslas – pasiekti funkcionalų varpą, galinčią atlikti lytinius santykius – ne visada idealiai tiesią ar estetiškai patrauklią.
Operacijų rūšys
Tačiau reikėtų prisiminti, kad implantas nepadidina varpos ilgio – jis išlaiko jos ilgį nuo operacijos dienos, atkurdamas visišką funkcionalumą ir tiesią formą.
Veiksmingi ir neveiksmingi gydymo metodai
Vienintelis vaistas, kurio veiksmingumas mažinant išlinkį ir apnašų dydį yra įrodytas, yra kolagenazė (iš Clostridium histolyticum bakterijų) – šiuo metu Europoje jos nėra. Panašus poveikis gali būti pasiektas vartojant interferoną alfa-2b, švirkščiamą į apnašas.
Nesveiki metodai
